Šis įrašas bus kiek kitoks, bet tikiuosi nors kiek padės. Mes visi ko nors bijome, nors kartais mes to patys nepripažįstame ir mums darosi gėda kalbant apie tai. Bijome eiti tamsia gatve, kad kas neužpultų, ar būti patalpoje pilnoje žmonių, būti apsuptiems ir užspeistiems į kampą. Reikia pripažinti, kad bijoti pradėjome nuo pat vaikystės. Dėl mūsų baimių kalti tiek tėvai, tiek mūsų vaizduotė, kuri mus nuveda į pačias baisiausias įsivaizduojamas vietas. Tos kurios yra patyrusios panikos priepuolių, žino, kad kai apima baimė nebevaldai savo kūno. Ima blokuoti raumenis, sugebėjimą mąstyti, atima kalbos dovaną, ima pilti prakaitas, tavo pojūčiai paaštrėja: garsai aplinkui ir kvapas sustiprėja, nebesupranti ką aplink save matai, trūksta oro, svaigsta galva, širdis daužosi lyg pašėlusi, dreba visas kūnas, atrodo gali nualpti ar išprotėti. Tokią akimirką geriau (jei esate patalpoje pilnoje žmonių) išeiti į lauką pakvėpuoti oru ir atsipalaiduoti bei bandyti nusiraminti i